Kur ir kaip prasideda virškinimas…
Maisto apdorojimas burnoje vyksta seilių neutralioje arba silpnai rūgščioje terpėje(5,8-7,8ph) Seilės yra kompleksinis sekretas. 97% seilių sudaro vanduo ir jame ištirpusios neorganinės bei organinės medžiagos. Seilėse yra įvairių mineralinių junginių (kalcio,
magnio, kalio, geležies). Jose esantys fermentai burnoje pradeda virškinti ir skaidyti angliavandenius.Prieš patekdamas į skrandį
maistas pradžioje yra virškinamas seilių amilazės dėka (štai dėl ko labai svarbu maistą ilgiau kramtyti). Maistas skrandžio
centre palaipsniui maišomas su skrandžio sultimis ir lėtai juda skrandžio sienelių link. Skrandžio sulčių prasiskverbimo gylis į
maistą priklauso nuo jų kiekio ir nuo suvalgyto maisto savybių.Skrandžio sultis sudaro neorganinės medžiagos – vanduo,
chloridai, sulfatai, hidrokarbonatai, natris, kalis, kalcis, magnis,amoniakas, ir organinės – šlapalas, šlapimo ir pieno rūgštys,
polipeptidai. Skrandžio sulčių pH= 1-2 .Skrandžio sulčių svarbus komponentas yra mukoidai (sudėtiniai baltymai, kurių yra
kauluose, kremzlėse, raiščiuose, stiklakūnyje, kiaušinio baltyme)
Kokia eilės tvarka savinasi…
Nuo to kiek patekusiame į skrandį maiste yra angliavandenių, baltymų ar riebalų priklauso ir skrandžio sulčių sudėtis bei jų kiekis. Į
maisto sudėtį skrandis reaguoja skrandžio sienelėse esančių receptorių pagalba.Pvz.jei į skrandį pateko maistas turtingas angliavandeniais – pradžioje skrandyje darbą atlikinės fermentai amilazės, pepsinas šiuo atveju bus nereikalingas ir skrandžio
turinio pH keisis nedaug, bus išskiriamas didelis kiekis insulino ir tik kai bus jo pagalba įsisavinti angliavandeniai, skrandis imsis
baltymų įsisavinimo, bet baltymams įsisavinti insulino bus išskiriama daug mažiau, nes organizmo energetiniai poreikiai jau
buvo patenkinti angliavandeniais – baltymo įsisavinimas pablogės (dėl to reikia atitinkamo angliavandenio, kai norima padidinti
baltymų įsisavinimą). Paskutiniai ir lėčiausiai įsisavinami yra riebalai – nuo jų ilgiausiai žmogus būna sotus(todėl jų kiekis
labai svarbus visais atvejais)Jei maiste yra daug baltymų, skrandyje susidarys rūgšti terpė ir virškinsis gerai, jei žmogus atliks
daug deguonies reikalaujantį darbą. Tuomet insulino bus išskirta daugiau, baltymo įsisavinimas ląstelėse pagerės ir organizmo
atsistatymas bus geresnis. Jei žmogus hipoaktyvus baltymo įsisavinimas ir organizmo atsistatymas bus blogas (badaujant būtina
daug judėti, nes tik tuomet bus deginamos atliekos ir riebalai, o ne nuosavi raumenys).
Kaip baltymai įsisavinami…
Tam, kad įsisavinti baltymus, organizmui reikalingi fermentai. Pati greičiausia fermentų gamintoja baltymų įsisavinimui yra kasa.
Tam, kad pagaminti fermentus 100 g baltymo perdirbimui ,organizmas turi iš savęs paimti amino rūgščių.Jei laisvų aminorūgščių
trūkumas organizme,tai neįmanomas baltymo įsisavinimas iš maisto.O dėl nesugebėjimo įsisavinti baltymo iš maisto, negalima
sudaryti laisvų aminorūgščių fondo. Kiek ir kokių aminorūgščių optimaliai turi būti maiste kad organizmui būtų maksimali nauda,ir
otimalus pasisavinimas?
100gr maiste turėtų būti:
Aminorūgščių
Optimalus kiekis mg Izoleucinas 4000mg,Leucinas 7000mg,Lizinas
5500mg, Metioninas +L-cisteinas 3500 mg,Fenilalaninas+Tirozinas
6000mg,Treoninas 4000mg, Triptofanas 1000mg,valinas 5000mg
Štai tokiu atveju, kai jūsų suvalgytame maiste bus štai toks aminorūgščių santykis, jums reikės labai nedidelio maisto kiekio, kad patenkinti organizmo anabolinius poreikius.Kiek maisto reikės suvalgyti, kad surinkti reikiamą tos trūkstamos aminorūgšties kiekį, jei organizme nėra laisvųjų aminorūgščių fondo? Du tris kartus daugiau nei įprastai.Be to, suvalgius tokį didelį kiekį maisto, jį reikės dar suvirškinti ir kur nors padėti, bet kol tai įvyks, organizme jomis spės pasinaudoti patologinės bakterijos ir t.t taigi, puvimas žarnyne garantuotas.
Be to, tam, kad perdirbti perteklinį baltymą, būtina antinksčiuose pagaminti kortizolį. Tik po to kortizolis perves tą perteklinį
baltymą į kokį angliavandenį, kurį kasos hormonas gliukagonas pavers jį gliukoze, o po to insulinas ir kai kurie kiti fermentai
perves ją į riebalus. Tai viena iš priežasčių, kodėl dabar žmonės tiek daug valgo – netinkamas aminorūgščių santykis maiste ir bloga žarnyno mikroflora. Kai išnaudojamos vidinės organizmo aminorūgščių atsargos ir negaunama visų reikalingų aminorūgščių iš išorės, tuomet organizmas, negalėdamas dėl aminorūgščių trūkumo atstatyti teisingai, tarkim, raumens skaidulos, ją pakeičia jungiamuoju audiniu, kuriam sintetinti reikia minimalaus kiekio aminorūgščių. Ir taip palaipsniui raumeningas ir plastiškas žmogus tampa gyslotu.
Dabar labai populiaru ginčytis koks maistas geresnis – gyvulinis ar augalinis?
Atsakymas būtų toks: maistas, kuriame yra visos aminorūgštys žmogaus organizmui optimaliame santykyje. O toks maistas yra mišrus – gyvulinis+augalinis. Augaliniuose baltymuose dažniausiai trūksta aminorūgšties lizino(reikalingas; normaliam augimui,medžiagų apykaitos procesams kurių metu lizinas verčiamas karnitinu,gliutamatu,dalyvauja baltymų,fermentų,hormonų,atikūnių sintezėje.Kartu su vitaminu C ir geležimi,lizinas formuoja kalogeną,kuris yra kaulų,odos ir kitų jungiamųjų audinių sudėtinė dalis) Gyvuliniuose baltymuose yra visos nepakeičiamos aminorūgštys.Tai reiškia kad geriausiai organizmui įvairus maistas atitinkamu santykiu.
Biologiškai vertingas derinys yra mėsa su bulvėmis (70:30), mėsa su grikiais (50:50). Vidutiniškai suaugusiam žmogui gyvuliniai baltymai turi sudaryti 55% (išimtis sunkus fizinis darbas,bei intensyvioms treniruotėms) Produktų kombinavimas padaro racioną biologiškai vertingesnį.
Svarbus yra ir laiko faktorius: kuo mažesnis laiko tarpas tarp suvartotų atskirų baltymų, tuo jų abejų įsisavinimas geresnis.( laiko
tarpas kokiu reiktų valgyti kiekvienam yra asmeninis) Atskirai valgyti reikia tik tuos produktus, kuriuose yra gausu greitų
angliavandenių (cukraus, medaus, gliukozės, fruktozės…), tiksliau – nevalgyti jokių desertų, jokių kompotų ar sulčių,
jei valgote baltyminį maistą. Baltymai dera tik su lėtais angliavandeniais – kruopomis, makaronais, bulvėmis, daržovėmis(glikeminis indeksas čia taikomas pagal kiekvieną atvejį atskirai)
Svarbus elementas virškinime ir pasisavinime yra judėsys.
Hormonai aktyviai gaminami organizme tik tuomet, kai yra aktyvi fizinė veikla. Nėra veiklos – nėra hormonų, nėra hormonų – yra daug žemo tankio cholesterolio kraujyje, nes hormonai gaminami iš cholesterolio.
Trūkūmą amino rūgščių galima papildyti nusipirkus atitinkamus komplektus iš parduotuvės,tik reikia gerai išanalizuoti kokie jums reikalingi gramai.Kitaip amino rūgštys jums neduos reikiamo-laukiamo efekto.Kalba neina apie amino rūgštis kurios reiklaingos
atsistatymui ar azoto pagrindu,kalba eina apie tų amino rūgščių grandį kurios jūsų maiste trūksta,be kurių maisto o ypač baltymų pasisavinimas vyksta neefektyviai.
Beje teisingai dirbantis skrandis maistą suvirškins pilnai tik per 6-10 valandų.